Kostas Karafotis Maro Litra – Mila Mou 0

Labas
norejau atsiprasyti ir pasakyti kaip tave myliu.
ne nereikia kaltas ruduo
buvo ruduo
lapai krito nuo medziu.
meile laikiau
rodos stipriai uz vadziu.
viskas taip sukosi
ziureti nespejau
dingo ta meile išskrido su veju.
bet as dar laukiau
stovejau prie kelio
gal ji dar grys is kur dingo takelio.
mirsta viltis
o su ja ir troskimai
kiek dar reiks laukt
tai tezino likimas.
kiek dar reiks melst
atsiklaupus dangaus
laukiau palaimos
sulaukiau lietaus.
permirkes kiaurai ir varvanti siela
buwo mums gera kai buvo mums miela.
dabar as kaip medis
lietus turbut vienas
tarp krentanciu lapu nerasdamas vietos.
tave as prarades prarasiu ir nora
isnyksiu kaip dumas
pavirsiu i ora.

pried. sitas ruduo mane baigia pribaigt
sitas ruduo tyliai verkia
sitas ruduo jis visai kaip ir tu
sianakt su juo mes jau verkem kartu
tu amzinai mylet zadejaj
tu savo pazado netesejaj
tu asarom veide sedejaj
tu mano sirdyje zydejaj

zinau ne tik pradzia
zinau jau ir gala.
beprotis suklupes ant zemes isbalo.
tiek melde
kentejo
kankinos
tikejo
maitinos viltim
po velniu ji nuejo.
ir kuo as gyvenimuj taip nusidejau
net kai saukiau manes nieks negirdejo.
miriau kai is skausmo visi buvo dėją
maniau as tada kad visi isproteja.
kad gautum kazka ir prarast kazka reikia
ieskot kad surast tai kas dziaugsma tau teikia.
matau as aplink tik isdegusi lauka
o pats wis daraus panasesnis i jauka.
tu valgai
tu ryji.
zudai mano laika
gal nori pribaigt
gal pajus nori saika.
bet krentantys lapai is naujo prabyla
pakyla i ora ir virsta i tyla.

pried. sitas ruduo mane baigia pribaigt
sitas ruduo tyliai verkia
sitas ruduo jis visai kaip ir tu
sianakt su juo mes jau verkem kartu
tu amzinai mylet zadejaj
tu savo pazado netesejaj
tu asarom veide sedejaj
tu mano sirdyje zydejaj